„Signato“ – tai šriftas, atkurtas pagal Vasario 16-osios akto rankraštį. Dovanojamas visiems laisviems žmonėms Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.
Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuva tapo daugiausiai nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje - savo kasdienius pažadus ir įsipareigojimus Lietuvai asmeninėmis deklaracijomis įamžino beveik 35 000 lietuvių. Jei esate vienas iš jų, įveskite savo vardą bei pavardę ir sužinokite, kuriame šimtmečio signatarų knygos puslapyje galite rasti savo parašą.
Visas projektas truko ilgiau nei 6 mėnesius. Pirmiausia reikėjo gauti aukštos kokybės nuskenuotą Nepriklausomybės Akto versiją iš Užsienio reikalų ministerijos. Vėliau teko nustatyti rašysenos savininką, nes Vasario 16-osios nutarime trūko kai kurių simbolių. Paaiškėjus, kad tai yra signataro Jurgio Šaulio raštas, trūkstami simboliai buvo atkurti remiantis kitais J. Šaulio ranka rašytais dokumentais, rastais archyve. Visa tai pareikalavo daugiau nei 120 valandų kaligrafijos specialisto darbo.
„Signato“ – ypatingas. Rašydami juo pastebėsite, jog tai gerokai sofistikuotesnis rašytinis šriftas nei daugelis kitų. Tarpai tarp žodžių nebus tobulai vienodi, kaip ir šalia parašyti du identiški žodžiai – tarsi iš tikrųjų rašant ranka.
Kiekvienai šrifto raidei ir skaitmeniui sukurta po keletą skirtingų variantų, o mažosioms raidėms – net skirtingos jungtys: žodžio pradžiai, viduriui ir pabaigai. „Signato“ taip pat turi dviejų raidžių junginius (ligatūras), kurie dar labiau paįvairina rašyseną. Iš viso šriftas turi per 450 lotyniškų, lietuviškų ir vokiškų simbolių. Toks preciziškas netobulumas suteikia „Signato“ ranka rašyto teksto pojūtį.
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
a ą b c č d e ė ę f g h i į y j k l m n o p r s š t u ū ų v z ž
1 2 3 4 5 6 7 8 9 0
Apie 70 metų niekas nežinojo, kur yra Nepriklausomybės Aktas, kol 2017 m. kovo 29 d. profesorius Liudas Mažylis Berlyno politiniame archyve rado dokumento lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Istorinės reikšmės dokumentas buvo slapta pasirašytas dar 1918 m., Vilniuje, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui. Tuomet Lietuvoje vyko okupantų rokiruotė – iš carinės Rusijos Lietuva 1915 m. pateko į kaizerinės Vokietijos sudėtį ir atsirado unikalus šansas atkurti valstybę. Karo baigtis ne Vokietijos naudai lėmė, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo pripažinta.
Norint pasirašyti šį istorinės reikšmės dokumentą, tuo laikotarpiu teko sušaukti lietuvių konferenciją, kuri išrinktų Lietuvos Tarybą ir būtų priimtas Vasario 16 d. nutarimas, kurį dabar vadiname Nepriklausomybės Aktu. Tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų politikai susivienijo ir 20 tarybos narių 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje slapta pasirašė, kad atkuriama demokratiniais pagrindais tvarkoma Lietuvos valstybė ir atsižadama visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.
Žinoma, okupantai niekur neprapuolė. Paskelbus atkurtą nepriklausomybę Lietuvą ir toliau valdė vokiečiai. Jie neleido viešai publikuoti ir skelbti Nepriklausomybės Akto spaudoje, norėjo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžiną sąjungą su Vokietija, tačiau lapkritį Vokietijoje kilo revoliucija. Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.
Paradoksalu, bet apie Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą pirmieji spaudoje sužinojo ne Lietuvos, o Vokietijos piliečiai. Vasario 16-osios aktas buvo paskelbtas Vasario 18 d. Berlyno laikraštyje „Vossische Zeitung“. Vėliau, įsikišus kaizerinės Vokietijos cenzūrai, dokumento viešinimas buvo uždraustas ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Vokietija visomis priemonėmis stengėsi diskredituoti Nepriklausomybės Akto signatarus ir užkirsti kelią bet kokiems mėginimams pradėti valstybės kūrimo darbą. Tik 1918 m. spalio viduryje Berlynas galiausiai pasidavė ir suteikė leidimą sudaryti Lietuvos Vyriausybę.
Mažiausiai ginčytina versija, kad Nepriklausomybės Aktas dingo kartu su Lietuvos valstybingumu. Per daugelį metų šio dokumento pėdsakų buvo ieškota ne tik visose lietuviškose institucijose, bet ir užsienio šalyse. Vienu metu buvo manoma, kad Nepriklausomybės Aktas 1940-aisiais galėjo patekti į Švediją, gelbėjant svarbiausius valstybės dokumentus nuo sovietų. Šiandien pakankamai įtikinamai skamba teorija, kad Nepriklausomybės Aktą galėjo išgabenti vokiečių okupacinė valdžia dar 1918 m., o jai buvęs įteiktas dokumentas vėliau tiesiog pasimetė. Simboliška ir džiugu, kad pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vieną iš 4 galimų originalių Vasario 16-osios akto nuorašų Vokietijos archyvuose rado mokslininkas, profesorius Liudas Mažylis.
Naudotis „Signato“ visai paprasta – užtenka atsisiųsti ir įdiegti jį šalia kitų, jūsų kompiuteryje esančių, šriftų. Juo galėsite naudotis visose savo mėgstamose programose (pvz.: MS Word, MS PowerPoint, Keynote). Jei prieš tai nesate diegę šrifto į kompiuterį, perskaitykite trumpą instrukciją.
psl.
Vienetinę šimtmečio signatarų knygą galėsite pavartyti jau greitai. Sekite naujienas Signato Facebook paskyroje.
Jūsų parašas yra išsaugotas ir užrašytas taip, kaip jį įvedėte pasirašinėdami.
Įsitikinkite ar nepadarėte klaidų. Jeigu Jūsų varde ar pavardėje yra lietuvybės, pabandykite įvesti su jomis ir be jų.